Dictionary of the Lithuanian Language.
išnarglyti — ×išnar̃glyti tr. 1. išvilioti, paveržti: Išnar̃glijo kaimynas visus mano pinigus ir noria sugaišinti, neatiduoti J. 2. įsiūlyti, įpiršti: Išnar̃glijo jis savo sugadintą daiktą kitam su melagystomis J. narglyti; išnarglyti; nunarglyti; panarglyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
narglyti — ×nar̃glyti, ija, ijo (vok. dial. norgeln) tr. 1. N, [K], Kos32, VšR, Br nemokšiškai ką daryti, knibinėti, terliotis: Jijė nar̃glija, t. y. vingius daro nemokėdama darbo J. Ale tu tas žuvis tai ilgai nar̃gliji (darinėji) Grš. Nė tu čia ką numegsi … Dictionary of the Lithuanian Language
nunarplinti — 2 ×nunarplinti MŽ158 žr. nunarglyti 2. narplinti; nunarplinti … Dictionary of the Lithuanian Language
panarglyti — ×panar̃glyti tr. kiek išleisti: Jis panarglijo savo turtus, t. y. pamažino, pravertėjo J. narglyti; išnarglyti; nunarglyti; panarglyti; sunarglyti … Dictionary of the Lithuanian Language
sunarglyti — ×sunar̃glyti tr. 1. Gl sudarkyti, sujaukti, suvelti: Ana verpalą sunar̃glijo, t. y. niekus padarė iš gerų linų, sugadino J. | prk.: Tas atejūnas visą reikalą sunar̃glijo (supainiojo, sutrukdė) Up. 2. nenaudingai suvartoti, išeikvoti: Ans… … Dictionary of the Lithuanian Language
